gaižus

gaižùs, -ì adj. (4) 1. negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus; šleikštus: Gaiži sula rš. Gaĩžūs dūmai, obaliai, t. y. kartūs, gailūs J. Verėnas, sviestas gaižùs, t. y. pakartęs J. Bulbės gaĩžios, kailraugiu įrūgusios J. Duona gaižì J. Kokia gaižì duonos rūgštis! Slm. Avižinė duona – labai gaiži Krkl. Su vikais duona – labai gaižì Ds. Rūgšti duona, net gaižì Arm. Pyragai nenutiko – tokie gaĩžūs Vdk. Gaižùs alus (šiltai nurūgęs, negardus) Vad. Ta rūgštis tokia gaižì, biskį išgėriau – gõri gerklėj Slv. Vesiančios karvės pienas gaižùs Užv. Sriuba gaižì, negalima valgyt Gs. Gaižūs batviniai – net gomurį žioja Km. | Per daug gaĩžią bulbynę išvirei, kad negali nė pavalgyti Vdk. Žalios pupelės kažkaip lyg gaižios Pbs.

gaižù n.: Pikta ant savęs ir gaižu buvo širdy J.Balt. Man gaižu burnoj KI243. Išsyk buvo gardu, o paskui tik gaižù, ir gana Alk. Nevalgysiu, labai gaižù Ds. gaĩžiai adv.: Kailiniukai gaižiai kvepėjo kaimu rš.

2. kuris skiriasi, renkasi valgį, lepus: Nebūk toks gaižùs – valgyk, ką paduoda, ir tiek Rm. Arklys gaižùs ant ėdimo Šd. Ta karvė labai gaižì, kad tokio ėdesio neėda Rm. Paršeliai tokie gaĩžūs, nei pieno negeria Ul. 3. įnoringas, piktas; netikęs: Mergelės būdas atkaklus ir gaižus (aikštingas) rš. Širdis buvo pilna gaižaus piktumo rš. Gaiži šypsena rš. Jo būdas buvo gaižus, nedoras rš. Tasai žmogus toks gaižùs Kp. Gaižùs arklys (kuriuo ilgai, sunkiai dirbti ar važiuoti negali, greit pavargsta) Pš. | Karvė gaižì ant veršio, t. y. maudžia veršio J.

gaĩžiai adv. K: Gaižiai nusijuokė jis rš. Nerėk teip gaižiai, ausis spengia Rd.